- nuritinti
- nuri̇̀tinti vksm. Výrai nuri̇̀tino rąstùs į paklúonę.
.
.
nuritinti — nurìtinti 1. tr. BŽ265, DŽ1 sukant aplink, nustumti, nuridenti: Nurìtino bačką nato par kluoną Šč. Nurìtinau malkas kluonan Rod. Ta ans supylė ten, nurìtinęs į Vadakstį tą bosą Klk. Staigus vėjo gūsis čežėdamas nuritina smulkių, geltonų lapų… … Dictionary of the Lithuanian Language
antritinti — antrìtinti (ž.) tr. užristi: Antrìtino an velkių [akmenį] ir išvilko Šv. Akminą ančrìtino an rūsio, ir įlūžo Pvn. Tas žmogus ėmęs ir antritinęs tą patį kelmą S.Dauk. ritinti; antritinti; apritinti; atritinti; įritinti; išritinti; nuritinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apritinti — aprìtinti tr. 1. apversti: Vė[ja]s apritino trobalę Dr. Būt apritinęs trobalę, kad būčio nesubučiavusi, – toks girtas vyrelis grįžo Dr. Ar aprìtinsi kalną? (ps.) Plng. 2. apsukti: Aš noru aną aprìtinti aplinkuo Vž. Tą vežimą antreip aprìtinom … Dictionary of the Lithuanian Language
atritinti — atrìtinti 1. tr. Pls atstumti, sukant paviršiumi, atridenti: Anie atrìtino tris bačkas Als. Vyrai, atrìtinkit vieną rąstą Jdr. | refl. tr.: Rusnės apylinkių žvejai dar neseniai per Jonines atsiritindavo prie laužo alaus statinaitę, merginos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išritinti — išrìtinti 1. tr. DŽ išstumti, sukant aplink, išridenti: Po Palanga jūra išritina gintarų Šts. Aš tuos žalius dobilėlius visus iššienausiu ir pilkuosius akmenėlius visus išritinsiu TDrIV67(Švnč). Alaus bačkelės jau išritintos ir volės ištrauktos… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukočėti — tr. nuristi, nuritinti, nuvolioti: Nuo to [suolelio velnias] jį teip jau ant aslos nukočėjo BsV347. kočėti; iškočėti; nukočėti; pasikočėti; sukočėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuridenti — tr. DŽ1 nuritinti, nuristi: Marijona, jau nuridenusi volą nekultų rugių, rideno antrąjį, užgriebusi kone viso prėslo viršutinį klojinį J.Balt. Jeigu mums pavyksta nuridenti vieną kitą akmenį nuo būsimų kūrėjų kelio, tai jau ir gerai, jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuridinti — nurìdinti tr. 1. žr. nuritinti 1: Pašėlęs vėjas – mūsų naują doklą kai pagavo, nurìdino i nurìdino Bsg. 2. išspausti (ašaras): Nuridinę po gailią ašarėlę, sugrįžo rš. ridinti; atridinti; įridinti; išridinti; nuridinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nuritenti — žr. nuritinti 4: Gi va tik ką nuritẽno Paį. ritenti; atritenti; įritenti; išritenti; nuritenti; paritenti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuritinėti — iter. dem. nuritinti. 1. K nuvartyti, nuridenti: Nuo kalno nuritinėk akmenis J. Tas visas šventoves kaip griovė, i tus akminis nuritinėjo pakalniuo Brs. Žmogus, pameilęs užmokesnio, priejęs rąstus šalin nu meškos nuritinėjo PP58. 2. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language